2024 m. rezultatai - katastrofiški planetos pokyčiai | 2 dalis

2024 m. buvo svarbūs metai siekiant suprasti klimato kaitos mastą. Bandymas apibendrinti visas stichines nelaimes viename vaizdo įraše buvo neįmanomas dėl milžiniško informacijos kiekio. Šiame video daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems reiškiniams, kurie ypač išsiskyrė praėjusiais metais.
Atogrąžų audros, anksčiau turėjusios aiškiai apibrėžtus sezonus, 2024 m. ėmė kilti chaotiškai, trindamos įprastas ribas. Perkaitę vandenynų vandenys ciklonams suteikia neįtikėtinai daug energijos, todėl jie sparčiai intensyvėja. Dėl to uraganai tampa vis galingesni, o jų poveikis - vis labiau niokojantis pakrančių teritorijas.
2024 m. staigus audrų sustiprėjimas yra nauja realybė.
Kylanti vandenynų temperatūra taip pat didina garavimą, prisotina atmosferą drėgmės ir sukelia intensyvius kritulius.
2024 m. kritulių kiekis yra beprecedentis: mėnesio kritulių kiekis vis dažniau iškrenta per dieną, o metinės - per kelias dienas. Daugelio regionų infrastruktūra nepajėgia susidoroti su tokiomis vandens apkrovomis, todėl kyla rimtų nelaimių. Ypač ryškūs atvejai, kai neįprastos liūtys užklupo sausringas vietoves, įskaitant didžiausias planetos dykumas.
Dėl tokio kritulių kiekio neišvengiamai kyla katastrofiški potvyniai. Pavyzdžiui, Ispanijoje Valensijos regione per aštuonias valandas iškrito daugiau nei metų lietaus kiekis. Tai sukėlė pražūtingą nelaimę: miesto gatvės buvo padengtos purvu, apgadinti namai ir automobiliai, o nelaimės metu žuvo daugiau kaip 220 žmonių. Meteorologų prognozės dažnai būna menkesnės nei tikrieji įvykiai, todėl daugelis žmonių nespėja laiku evakuotis. Potvyniai sutrikdo įprastą sezoniškumą, kaip ir kitos nelaimių rūšys, įskaitant gaisrus, tornadus ir temperatūros anomalijas.
Kita rimta grėsmė - intensyvių kritulių sukeltos nuošliaužos. Didžiuliai vandens kiekiai įsigeria į žemę, todėl ji tampa nestabili. Dėl to kyla katastrofiškos žemės nuošliaužos, kurios vos per kelias minutes gali pražudyti šimtus ar net tūkstančius žmonių.
Pasaulis įžengė į kritinį klimato kaitos etapą. Jei nebus imtasi skubių priemonių, katastrofų dažnumas ir mastas ir toliau eksponentiškai didės. Šie procesai išsamiai aprašyti ataskaitoje „Apie klimato kataklizmų Žemėje progresavimą ir katastrofiškas jų pasekmes“.
Visiems prieinamame dokumente pateikiami faktai, moksliniai duomenys ir prognozės, leidžiantys geriau suprasti, kas vyksta. Taškas, iš kurio nėra kelio atgal, dar neperžengtas, tačiau laiko rasti sprendimus lieka vis mažiau.
Mūsų planeta yra sudėtinga ir tarpusavyje susijusi sistema, kurioje pokyčiai vienoje jos dalyje neišvengiamai veikia kitas. Šiai problemai spręsti reikia visapusiško požiūrio, o tai įmanoma tik tarptautiniu mastu bendradarbiaujant mokslininkams ir suvienijus visų šalių pastangas. Kiekvienas gali prisidėti remdamas iniciatyvas, skirtas žmonijos moksliniam potencialui konsoliduoti. Būtina veikti dabar, kol dar yra galimybė sustabdyti katastrofiškus pokyčius.