Anomalijos, kurių neturi būti. Kas vyksta su vandenynu?

Šią savaitę planeta rodo nerimą keliančius ženklus:
— Rekordiniai potvyniai Ispanijoje, užliejantys ištisus miestus.
— Milžiniška karščio banga Ramiajame vandenyne kelia grėsmę visai planetos ekosistemai.
— Precedento neturintis Panamos įlankos apvelingo sutrikimas gali tapti pavojinga tendencija.
— Aliaskoje – retas šioms platumoms reiškinys: taifūno Halongo liekanos į subarktines platumas atnešė uraganinius vėjus, kurių greitis siekia iki 170 km/h.
Tačiau tikroji grėsmė slypi giliau nei matomos katastrofos. Trilijonai mikroplastiko dalelių – kurių dydis svyruoja nuo 5 mikronų iki 100 nanometrų – prasiskverbia į mūsų atmosferą ir vandenynus. Šios dalelės yra ne tik inertinės dulkės: jos turi unikalų gebėjimą kaupti elektrostatinį krūvį, kuris radikaliai pakeičia atmosferos fiziką. Remiantis tarptautinio judėjimo „AllatRa“ tyrimais, mikro ir nanoplastikai veikia kaip „superefektyvūs“ kondensacijos centrai, dėl kurių:
— Debesys formuojasi žemiau ir ilgiau nei įprastai išlaiko drėgmę
— Vandens lašeliai tampa didesni ir sunkesni
— Lyjant, lietus krenta lavina, kaip Hačidžo saloje, kur per vieną dieną iškrito 356,5 mm lietaus – tai visų laikų rekordas per pastaruosius 20 metų.

Be to, šių sintetinių dalelių kaupimasis vandens storymėje keičia jo šilumos laidumą, tiesiogine prasme įkalindamas perteklinę šilumą vandenyne. Dėl to sutrinka natūralūs šilumos mainai, padidėja perkaitimas ir susidaro pavojingas užburtas ratas:
geodinaminis aktyvumas šildo vandenyną, šildymas pagreitina plastiko skaidymąsi, o jo mikrodalelės dar labiau blokuoja šilumos perdavimą, spartindamos visuotinį atšilimą.

Būtent todėl taifūnai dabar pasiekia Arkties platumas, didėja seisminis ir vulkaninis aktyvumas – tai ne pavieniai reiškiniai, o vieno proceso dalys.

Jei mes, kaip visuomenė, nepakeisime savo veiksmų, per ateinančius kelerius metus pasieksime negrįžtamumo tašką. Tačiau jei sujungsime savo pastangas – mokslą, technologijas, politiką, viešąją nuomonę – turėsime galimybę pakeisti kursą.
Ir tai nebe klausimas „ar“, o klausimas „kada“.
Kada suprasite, kad klimato krizė yra ne ateitis, o jūsų dabartis?
Kada suvoksite, kad kiekviename vandens gurkšnyje, kiekviename oro įkvėpime yra dalelė problemos?
Kada pripažinsite, kad žmonijos išlikimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų veiksmų – dabar pat?
Dvejonių laikas baigėsi. Turime susivienyti dabar kaip niekada anksčiau – ne kaip šalys, ne kaip regionai, o kaip vienas darinys, susiduriantis su bendru iššūkiu.
Nes planeta mūsų neskirsto į tautas. Ji reaguoja į mūsų bendrą poveikį.
Ir tik bendromis pastangomis galime rasti išeitį iš šios situacijos – kol dar yra laiko.

Mūsų išvados pagrįstos daugelio metų trukmės tarptautinės mokslinės grupės ALLATRA tyrimais ir duomenimis, pateiktais ataskaitose, kurias galima rasti svetainėse academia.edu ir earthsavesciencecollaborative.com